Jei patyrėte neapykantos nusikaltimą ar neapykantos kalbą internete, nesate vieni. 66 proc. Safe To Be internetinės apklausos LGBTI dalyvių (Safe To Be, 2018 m.) nurodo, kad per 5 metus prieš dalyvaudami apklausoje patyrė neapykantos nusikaltimą ir (ar) neapykantos kalbą.
Kaip ir bet kas kitas, jūs turite teisę būti tuo, kas esate, ir gyventi nebijodami smurto, prievartos ar priekabiavimo tiek internete, tiek už jo ribų. Jei internete patiriate neapykantos kalbą ar neapykantos nusikaltimus, atsiminkite:
Jei patyrėte neapykantą internete, galite patirti daugybę emocijų. Pykčio, liūdesio, nerimo, streso, baimės ar net depresijos jausmai nėra neįprasti. Be to, bejėgiškumo kaip nors pakeisti situaciją jausmas gali dar labiau situaciją pabloginti. Todėl svarbu suvokti, kad yra dalykų, kuriuos galite padaryti.
Nors jums gali kilti noras iškart atsakyti arba, atvirkščiai, ištrinti savo paskyrą ar įrašą, svarbu pabandyti atsitraukti.
Prieš ką nors darydami, atsiribokite nuo situacijos. Pagalvokite, kokių veiksmų norite imtis. Jei galite, pasikalbėkite su kuo nors ir aptarkite galimus veiksmus. Atminkite, kad neveikimas yra vienas iš galimų variantų. Nėra tobulų sprendimų. Šios problemos nėra lengvai išsprendžiamos. Jūsų galimybės atsakyti gali būti apribotos naudojamos platformos, galite pažinoti arba nepažinoti priekabiautojo asmeniškai ar priekabiavimas gali įvykti prastai moderuojamoje platformoje.
Kad ir kokia būtų situacija, atminkite, kad sprendimas tiesiogiai reaguoti ar nereaguoti į priekabiavimą visiškai priklauso nuo jūsų. Svarbiausia yra jūsų gerovė. Pagalvokite, ko jums reikia. Apmąstykite, kiek atsparūs jaučiatės, apsvarstykite incidento specifiką ir kiek energijos norite tam išeikvoti.
Pasirinkimas nereaguoti
Kai kurie žmonės, kurie reguliariai patiria neapykantą internete, bėgant laikui tampa jiems mažiau jautrūs*. Jie išsiugdo atsparumą. Kiti nusprendžia niekada neįsitraukti į ginčus arba tai daryti tik tam tikrose platformose. Jei nenorite reaguoti į smurto incidentą internete dėl savo gerovės, tai yra visiškai normalu. Jūsų asmeninės ribos yra išskirtinai jūsų ir net gali kisti laikui bėgant. Auklėti agresorių ar užimti tam tikrą poziciją nėra jūsų pareiga.
Gali nutikti taip, jog turite pakankamą atsparumą, kad galėtumėte atsakyti, tačiau renkatės to nedaryti dėl priežasčių, susijusių su incidentu ar agresoriumi. Kartais reakcija yra būtent tai, ko agresoriai siekia, jog jaustųsi įgalioti ar sulauktų daugiau dėmesio savo komentarui. Galite nuspręsti, kad tai yra jūsų laiko ir energijos švaistymas, arba galite tiesiog mieliau rinktis į tai nekreipti dėmesio.
Pasirinkimas reaguoti
Kai kurie žmonės atsisako būti nutildyti prievartos ir renkasi pasisakyti ir reaguoti į internetinę agresiją tiek norėdami pakovoti už save, tiek surasti tam tikrą situacijos baigtį, tiek dėl to, kad jaučiasi pakankamai atsparūs, kad pabandytų apšviesti agresorių, kad šis daugiau to nedarytų kažkam kitam**.
Jei nusprendžiate reaguoti, užtikrinkite, kad neatsakote tuo pačiu ir nesiekiate keršto. Situacija gali paaštrėti ir sukelti skausmingą grandininę reakciją. Atsakykite tokiu būdu, kuris nesukeltų smurto grėsmės.
*96% of all survey participants who had experienced online hate crimes or speech, had experienced more than one incident, with 1 in 5 experiencing more than 100 incidents over the last 5 years. This shows that online anti-LGBTI hate crime is a common occurrence for many LGBTI individuals.
**26% of all survey participants who had experienced online hate crimes or speech increased their LGBTI activity online.
Skirtingai nuo neapykantos nusikaltimų už interneto ribų, neapykanta internete gali būti išsaugota ir panaudota kaip įrodymas. Net jei šiuo metu nenorite pranešti apie tai policijai ar kitai institucijai, tai padaryti galite vėliau.
Incidentai, kurie atrodo vienkartiniai ar nereikšmingi, laikui bėgant gali virsti tęstiniu elgesiu, kuris yra nusikalstama veika, pavyzdžiui, persekiojimas ar priekabiavimas. Tokiais atvejais tikrai naudinga turėti įrodymų apie visus incidentus, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą. Kai reikia išsiaiškinti, ar incidentas yra būtent neapykantos nusikaltimas, reikėtų įtraukti kiekvieną žinutę ar įrašą, kuriame būtų šališkumo, paskatinusio nusikalsti, požymių (pvz., žeminantys žodžiai, naudojami apibūdinti jus ar kitą LGBTI bendruomenės narį).
Geriausia dokumentuoti smurtą tuo metu, kai jis įvyksta, nes turinį ar profilį vėliau gali pašalinti priekabiautojas ar platforma. Jei jums sunku registruoti tokio piktnaudžiavimo atvejus, paprašykite pagalbos iš žmogaus, kuo pasitikite. Apsvarstykite galimybę išsaugoti priekabiavimo turinį kur nors, kur nereikėtų jo matyti ar atidaryti kiekvieną dieną. Išsaugokite atskirame aplanke, kad tai būtų prieinama, bet ne per daug akivaizdu kiekvieną kartą įsijungus kompiuterį.
Dauguma internetinių platformų pateikia galimybes siekiant sustabdyti ar sušvelninti smurtą.
Blokavimas: nepaisant to, ar priekabiavimas vyksta programėlėje, žinutėmis, komentaruose ar pažymėtose nuotraukose, visada galite užblokuoti agresorių.
Komentaro/įrašo/nuotraukos/… ištrynimas: tai ne visada bus galimas pasirinkimas. Bet jei taip yra, agresoriaus sustabdymas pašalinant jo neapykantos turinį gali būti matomas kaip aktyvus pasipriešinimas. Agresoriaus nutildymas yra galinga bausmės priemonė. Jei galite ir norite pašalinti priekabiavimą, apsvarstykite galimybę prieš tai jį nufotografuoti. Tai gali būti naudingi įrodymai, jei vėliau norėsite pranešti apie priekabiavimą.
Pranešimas: galite pranešti platformai apie smurtą. Fizinės žalos grėsmė ar grasinimai nužudyti daugelyje šalių yra nusikalstama veika, vadinasi, galite kreiptis ir į policiją.
Jei agresorius pereitų prie persekiojimo ar nuolatinio priekabiavimo, gali būti naudinga apsaugoti jūsų paskyras. Jei nerimaujate, kad nepažįstamieji gali pamatyti jūsų profilius, apsvarstykite galimybę paskyras nustatyti kaip privačias. Nenaudokite to paties slaptažodžio daugiau nei vienoje vietoje ir niekada su niekuo nesidalykite savo slaptažodžiais. Galite naudoti slaptažodžių tvarkytuvę (pavyzdžiui, Lastpass) saugių ir unikalių slaptažodžių tvarkymui. Tas pats principas galioja ir jūsų telefone – apsvarstykite slaptažodžių apsaugojimą ir (ar) šifravimą.
Kita apsaugos priemonė yra dviejų faktorių autentifikacija (2FA). Tai būdas patvirtinti savo tapatybę du kartus. Tai veikia naudojant kažką, ką žinote (slaptažodį), o antras žingsnis yra kažkas, ką turite. Antro žingsnio pavyzdys yra kodo, išsiųsto į jūsų telefoną SMS žinute, pakartojimas. Kitas pavyzdys yra autentifikavimo priemonės naudojimas telefone, pavyzdžiui, „Google Authenticator“, kuris generuoja šešių – aštuonių skaitmenų vienkartinį slaptažodį, be jūsų įprastos prisijungimo informacijos.
Dauguma svetainių, tokių kaip „Facebook“, „Instagram“, ir kt. leidžia įjungti šią parinktį jūsų nustatymuose.
Norėdami gauti daugiau informacijos apie savigyną internete, apsilankykite šioje svetainėje: https://ssd.eff.org/en/taxonomy/term/362/