Teisės aktai dėl neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos internete
Teisės aktai internete

Kova su neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais reikalauja nuolatinių pastangų. Jomis privalo būti siekiama užtikrinti, kad nukentėję asmenys būtų apsaugoti ir mažumoms priklausantys asmenys nebūtų nutildomi smurto ir grasinimų, bei kad būtų išlaikytos erdvės, kuriose būtų girdimas visų balsas.

Neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų atvejai internete yra neigiamų stereotipų apie mažumas ir pažeidžiamas grupes, įskaitant LGBTI asmenis, pasekmė. Jie taip pat gali būti nukreipti į kaltininkams žinomus asmenis ir apimti nusikalstamas veiklas kaip tapatybės vagystė ir šantažas, motyvuotas išankstiniu nusistatymu ir netolerancija.

Iš valstybių reikalaujama uždrausti ypač sunkias neapykantos kalbos ir smurto kurstymo formas.

Europos Sąjungos teisės aktai

1. Tarybos Pamatiniame sprendime dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (2008/913/TVR) numatyta suderinti ES šalių įstatymus ir kitus teisės aktus dėl nusikaltimų, susijusių su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos apraiškomis, ypač :

  • viešą smurto ar neapykantos kurstymą, nukreiptą prieš asmenų grupę, išskiriamą pagal rasę, odos spalvą, religiją, kilmę ar tautinę arba etninę kilmę, ar tokiai grupei priklausantį asmenį.
  • viešą pritarimą genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, kai veikos gali kurstyti smurtą ar neapykantą prieš tokią grupę ar tokiai grupei priklausantį asmenį.

Pamatiniame sprendime reikalaujama, kad valstybės sankcionuotų rasizmą ir ksenofobiją veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis bausmėmis. Rasistinių ir ksenofobinių nusikaltimų tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo pradėjimas neturi priklausyti nuo aukos pranešimo ar kaltinimo.

Europos Parlamentas, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir Europos Taryba paragino valstybes nares pamatinį sprendimą į nacionalinę teisę perkelti plačiau, įtraukiant ir seksualinę orientaciją bei lytinę tapatybę.

Be to, Taryba papildė Konvenciją papildomu protokolu dėl kibernetinių nusikaltimų, apibrėždama neapykantos kalbą kaip „bet kokią rašytinę informaciją, bet kokį vaizdą ar kitokią idėjų ar teorijų reprezentaciją, kuri pateisina, propaguoja ar kursto neapykantą, diskriminaciją ar smurtą prieš bet kurį asmenį ar asmenų grupę“. Deja, protokole neįtraukta seksualinė orientacija, lytinė tapatybė ar lyties požymiai.

2. Aukų teisių direktyvoje (2012/29/ES) minimos neapykantos nusikaltimų dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės aukos. Aukų teisių direktyva numato aukų teisę į nediskriminavimą ir reikalavimą atlikti individualius vertinimus. Ši direktyva reikalauja, kad Europos Sąjungos valstybės narės užtikrintų, jog neapykantos nusikaltimų aukos turėtų galimybę naudotis specializuotomis pagalbos tarnybomis, tenkinančiomis jų individualius poreikius, ir kad aukoms bei liudytojams būtų suteikta galimybė pranešti apie įvykį policijai. Šios direktyvos perkėlimas į kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinę teisę nebuvo itin sėkmingas: kai kurios valstybės narės įgyvendino šią direktyvą tik minimaliai, kitos visai jos neįgyvendino.

Elgesio kodeksas: neįpareigojantis informacinių technologijų ir socialinės žiniasklaidos kampanijų bendradarbiavimas

2016 m. Elgesio kodeksą kovojant su neteisėta neapykantos kalba internete, kurį inicijavo Europos Komisija, bendradarbiaudama su keliomis didžiosiomis informacinių technologijų kampanijomis: „Facebook“, „Microsoft“, „Twitter“ ir „Youtube“, yra teisiškai neįpareigojantis IT milžinių įsipareigojimas įvertinti pranešimus ir pašalinti neteisėtą neapykantos kalbą per 24 valandas. Bendrovės taip pat sutiko tobulinti grįžtamąjį ryšį vartotojams ir būti skaidresnės plačiajai visuomenei. 2018 ir 2019 metais „Instagram“, „Google+“, „Snapchat“, „Dailymotion“ ir jeuxvideo.com paskelbė, kad prisijungs prie Elgesio kodekso.

Naujas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai yra labai svarbūs Europos Sąjungos valstybėms narėms.

2020 m. sausio mėn. byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad netyrusi neapykantos komentarų gėjų porai internete Lietuva pažeidė jų teises į privatų ir šeimos gyvenimą bei diskriminavo seksualinės orientacijos pagrindu. Taigi EŽTT perdavė labai stiprią žinią visos Europos nacionalinėms valdžios institucijoms, kad jos turi rimtai vertinti neapykantos kalbą prieš LGBTI asmenis.

Byla Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą buvo inicijuota po to, kai vienas iš pareiškėjų savo „Facebook“ paskyroje paskelbė nuotrauką, kurioje jis bučiuojasi su savo vyriškos lyties partneriu, ir dėl šios nuotraukos internete buvo parašyta šimtai neapykantos komentarų. Vieni komentarai buvo apie LGBTI asmenis apskritai, o kiti komentatoriai asmeniškai grasino porai. Pareiškėjai teigė, kad buvo diskriminuojami dėl seksualinės orientacijos, nes valdžios institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos komentarų, paskelbtų vieno iš pareiškėjų „Facebook“ paskyroje. Jie taip pat teigė, kad Lietuvos valdžios institucijų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą juos paliko be teisinio žalos atlyginimo galimybės.

Vienbalsiu sprendimu Teismas nustatė Europos Žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnio (diskriminacijos draudimas), 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 straipsnio (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę) pažeidimą. Teismas pastebėjo, kad raginimai pulti pareiškėjų fizinį ir psichikos vientisumą privalo būti ginami baudžiamųjų įstatymų ir kad dėl Lietuvos valdžios institucijų diskriminacinio pobūdžio požiūrio jiems nebuvo suteikta būtina apsauga.

Nacionaliniai įstatymai

Nors stengiamasi suvienodinti Europos teisę, tarp nacionalinių įstatymų yra daugybė skirtumų, dėl kurių neapykantos kalba internete tampa ypač sudėtingu iššūkiu. Internetas yra pasiekiamas visame pasaulyje. Komentaras ar įrašas, kuri yra nelegalus vienoje šalyje, gali būti netinkamas pašalinti, kai serveris yra toje vietoje, kur jis laikomas žodžio laisve.

Žemiau skaitykite daugiau apie konkrečius nacionalinius įstatymus, susijusius su internetine neapykantos kalba ir (ar) neapykantos nusikaltimais šalyse, dalyvaujančiose projekte „Safe To Be“.

LGL
Baudžiamajame kodekse yra įtvirtintas neapykantos nusikaltimų dėl seksualinės orientacijos draudimas. Tais atvejais, kai nužudymas (129 str. 2 d. 13 p.), sunkus sveikatos sutrikdymas (135 str. 2 d. 13 p.) arba nesunkus sveikatos sutrikdymas (138 str. 2 d. 13 p.) yra įvykdomi dėl neapykantos seksualinės orientacijos pagrindu, nusikaltėliui yra skiriama didesnė bausmė. Baudžiamajame kodekse taip pat yra įtvirtinta ir sunkinanti aplinkybė dėl neapykantos seksualinės orientacijos pagrindu (60 str. 12 d. 1 p.), kuri teoriškai gali būti taikoma bet kurios nusikalstamos veikos atžvilgiu. Kita vertus, Baudžiamajame kodekse nėra minimas neapykantos motyvas dėl lytinės tapatybės ar lyties raiškos.

Nusikaltimų aukų teisių direktyva buvo perkelta į nacionalinę teisę, priimant Baudžiamojo proceso kodekso pataisas ir lydinčiuosius teisės aktus. Kalbant apie prieš LGBT asmenis nukreiptus neapykantos nusikaltimus, didžiausias pokytis sietinas su „Nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolu“ ir „Rekomendacijomis dėl nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo patvirtinimo.“ Nors protokolas ir rekomendacijos turi didelės reikšmės užtikrinant nukentėjusių asmenų teises baudžiamojo proceso metu, šiuose dokumentuose į specifinius LGBT asmenų poreikius nėra atsižvelgiama pakankama apimtimi.

Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bendrasis neapykantos kalbos draudimas. 170 str. draudžia neapykantos kurstymą konkrečiais pagrindais, įskaitant ir seksualinę orientaciją. Deja, lytinės tapatybės ar lyties raiškos pagrindas nėra minimas.

Remiantis statistiniais duomenimis, galima daryti išvadą, jog 2012-2018 metų laikotarpiu nuosekliai mažėjo pranešimų apie neapykantos kalbą dėl seksualinės orientacijos. Pažymėtina, jog ši tendencija yra susijusi su aplinkybe, jog 2012-2015 metų laikotarpiu daugumą pranešimų pateikė Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL. Atsižvelgiant į tai, jog pranešimai apie homofobinius neapykantos kalbos atvejus nedavė pageidaujamų rezultatų, 2015 metais buvo priimtas sprendimas koncentruotis į strateginės reikšmės turinčius atvejus, o ne į pavienius pranešimus.

ES LGBT apklausos (2013 m.) duomenimis, 39 procentai respondentų iš Lietuvos teigė, kad per pastaruosius penkerius metus buvo fiziškai ar seksualiai užpulti, ar jiems buvo grasinta smurtu. Vis dėlto, tik 16 procentų LGBT respondentų Lietuvoje pranešė policijai apie naujausią incidentą.

2009 metais Lietuvos generalinė prokuratūra išleido „Metodines rekomendacijas dėl nusikalstamų veiklų, padarytų rasiniais, nacionalistiniais, ksenofobiniais, homofobiniais ar kitais diskriminacinio pobūdžio motyvais, ikiteisminio tyrimo organizavimo, vadovavimo jam ir atlikimo ypatumų“ (Lietuvos generalinė prokuratūra, 2009 m.), kur neapykanta, nukreipta prieš asmenis ar žmonių grupes, kurie turi tam tikras tas pačias savybes, klasifikuojama kaip neapykantos kalba.