Čia pateikiamas su LGBTI susijusių sąvokų žodynėlis. Kai kurios sąvokos yra niekinamojo pobūdžio.
LGBTI
Tai yra akronimas seksualinės orientacijos ir lyties įvairovei nurodyti. L = lesbietės, G = gėjai, B = biseksualūs asmenys, T = translyčiai asmenys, I = interseksualūs asmenys. Šių žodžių paaiškinimą galima rasti šiame sąraše. Naršydami internete pastebėsite skirtingų šio akronimo niuansų. Kartais rasite sąvoką LGB, kitu atveju LGBTIQ+. Q reiškia queer. Pliusas reiškia visus asmenis ir grupes, nepatenkančias į (cis) lyties ir hetero normas, tačiau neįtrauktas į kitą iš paminėtų raidžių. Akronimo pasirinkimas priklauso nuo to, kurią tikslinę grupę nurodote. Kartais tai gali būti apgalvotas pasirinkimas, kartais žmonės iškart naudoja visą santrumpą norėdami kreiptis į visą bendruomenę.
Terminologija Europoje
Seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės terminologija priklauso nuo vietos ir kultūros. Tai reiškia, kad čia aptarta terminologija gali būti nenaudojama kitur pasaulyje. Ir atvirkščiai, mes ne visada žinome kitose pasaulio vietose vartojamą terminologiją. Naudodamiesi šiuo sąrašu, atsiminkite, kad jis buvo sukurtas Europoje žmonių, kurie gyvena „Safe To Be“ dalyvaujančiose šalyse (Belgijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje).
Kalbos raida
Kalba nuolat kinta. Kai kurie terminai, kurie buvo labai populiarūs prieš penkerius metus, šiandien nebenaudojami. Dabar nežinomi terminai gali būti pradėti masiškai vartoti per metus. Todėl reikėtų žinoti, kad šis sąrašas atspindi dabartinę kalbą ir terminologiją, tokias, kokios yra 2020 m. balandžio mėnesį.
Saviidentifikacija
Šiame sąraše visada pateikiama sąvoka ir vėliau jos paaiškinimas. Gali pasirodyti, kad sąraše norima laikytis fiksuotų apibrėžimų. Tačiau tai nėra mūsų ketinimas. Svarbiausia, kad šis ABC būtų patogus naudoti įrankis, kuriame lengva rasti informaciją. Atminkite, kad šiame sąraše paaiškintose sąvokose yra vietos pokyčiams, atsižvelgiant į jūsų situaciją ir interpretaciją.
Yra daugybė skirtingų būdų identifikuoti savo seksualinę ir lytinę tapatybę. Kai kurie žmonės nusprendžia netaikyti etikečių. Kiti pasirenka labai specifinę etiketę. Svarbu, kad visi galėtų patys padaryti šį pasirinkimą.
Čia pateikiamos pagrindinės su LGBT susijusios sąvokos.
Abėcėlės tvarka
Lyties išraiška gali būti apibūdinta kaip androginiška. Androginiškiems žmonėms lyties norma neturi įtakos. Norėdami išreikšti save, jie pasitelkia tiek vyriškas, tiek moteriškas savybes, taip pat tas savybes, kurios už šio dvilyčio padalinimo ribų.
Aromantiškas asmuo beveik nepatiria arba visai nepatiria romantinio potraukio kitiems žmonėms. Toks žmogus gali kurti emocinius ir intymius santykius, paremtus giliais ryšiais ir neabejotinai gali jausti meilę kitiems, tačiau tai nėra romantinė meilė. Aromantiški žmonės gali identifikuotis su LGBTI bendruomene, jei pasirenka taip daryti.
Sis asmuo nejaučia jokio arba jaučia tik labai nedidelę seksualinę trauką. Aseksualumas yra neatsiejama šių žmonių asmenybės dalis. Kiekvienas aseksualus žmogus šiek tiek kitaip patiria santykius, trauką ir susijaudinimą. Aseksualumas – tai tapatybės spektras, apibūdinantis žmones, kurie nejaučia jokios arba jaučia tik labai nedidelę seksualinę trauką.
Pirmasis atsiskleidimo etapas yra pripažinimas, kad priklausai LGBTI bendruomenei. Tuomet dažniausiai nusprendžiama apie tai papasakoti savo artimiesiems, daliai jų. Dalytis tokia intymia informacija apie save gali būti baisu, tad gali prireikti daug laiko, kol būsite pasirengę pasidalyti šia labai asmeniška informacija. Svarbu žinoti, kad nėra vieno teisingo kelio atsiskleisti. Tai yra jūsų pasirinkimas. Atsiskleidimas yra nuolatinis procesas, kas reiškia, jog dažnai turėsite dar kartą paaiškinti savo LGBTI tapatybę naujose situacijose (pavyzdžiui, naujoje darbovietėje).
sąvoka, susijusi su asmeniu, kuris savęs neidentifikuoja kaip turintis tam tikrą lytį – žmogus be lyties.
Apibūdina biologinių charakteristikų visumą, susijusią su pirminiais ir antriniais lyties požymiais, genų rinkiniu ir hor- monų poveikiu asmens organizmui. Teisinė asmens lytis yra nustatoma gimimo metu ir dažniausiai remiasi pirminiais biologinės lyties požymiais. Tradicinis visuomenės požiūris į biologinę lytį grindžiamas prielaida, esą egzistuoja dvi konkrečiai apibrėžtos ir viena nuo kitos nepriklausomos lyties kategorijos, būtent – biologinės moterys ir biologiniai vyrai. Kita vertus, biologinė lytis tėra vienas iš keleto su asmens lytine tapatybe susi- jusių dedamųjų aspektų.
Tai vyras ar moteris, kuri(s) jaučia seksualinę ir (ar) emocinę trauką tiek vyrams, tiek moterims.
Asmuo, kurio lytinę tapatybę sudarantys dedamieji aspektai (t. y. biologinė lytis, lyties raiška ir savęs priskyrimas vienai ar kitai lyčiai) dera tarpusavyje ir atitinka su tam tikra lytimi susijusius visuomenės lūkesčius (pavyzdžiui, vyrams būdinga išvaizda).
Vakarų kultūroje dominuoja dvinaris lyčių modelis, paremtas prielaida, esą egzistuoja dviejų priešingų ir biologiškai apibrėžtų lyčių dichotomija. Iš šios dichotomijos kyla su tradicinėmis „moteriškumo“ ir „vyriškumo“ kategorijomis susiję visuomenės lūkesčiai, darantys įtaką asmens savęs, kaip vyro arba moters, suvokimui.
Asmenys, kurie jaučia emocinį ir (ar) seksualinį potraukį priešingos lyties asmenims.
Baimė, išankstinis nusistatymas, netolerancija ir (ar) neapykanta homoseksualumui ir homoseksualiems žmonėms.
Asmenys, kurie jaučia emocinį ir (ar) seksualinį potraukį tos pačios lyties asmenims.
Asmenys, gimę su chromosominėmis, hormoninėmis ar genitalijų charakteristikomis, pagal seksualinę ar reprodukcinę anatomiją neatitinkančiomis standartinių „vyro“ ar „moters“ kategorijų. Šis terminas pakeitė sąvoką „hermafroditas“, kuri buvo plačiai vartojama praktikuojančių medikų XVIII-ame ir XIX-ame amžiuose. Interseksualumas gali pasireikšti įvairiomis formomis ir būdais. Gydytojai dažnai pataria tėvams atlikti chirurgines ir kitas medicinines intervencijas interseksualiems naujagimiams ir vaikams, kad jų kūnas atitiktų „vyriškas“ ar „moteriškas“ savybes. Daugeliu atvejų tokios intervencijos nėra medicininiu požiūriu būtinos ir gali turėti labai neigiamų pasekmių interseksualiems vaikams
Moteris, kuri jaučia seksualinę ir (ar) emocinę trauką moterims.
Tai terminas, vartojamas siekiant apibūdinti asmenį, kuris palaiko LGBTI žmones. Jis apima heteroseksualius sąjungininkus, taip pat LGBTI bendruomenės narius, kurie palaiko vienas kitą, pavydžiui, lesbietė, kuri remia biseksualių žmonių bendruomenę.
Neatitikimas tarp biologinės lyties ir lytinės tapatybės, skatinantis imtis konkrečių savo išvaizdos modifikavimo priemonių.
Yra procesas, kurio metu individai įvairių pokyčių ir procedūrų pagalba iš naujo apibrėžia savo kūno santykį su individualia lytine tapatybe. Šis procesas gali, tačiau neprivalo apimti įvairias medicinines procedūras (pavyzdžiui, hormonų terapiją), kurių pagalba translyčiai ar transseksualūs asmenys „sinchronizuoja“ savo fizinę išvaizdą su savo tikrąja lytimi. Lyties pakeitimo procesas yra susijęs ir su sudėtingais socialiniais bei teisiniais pokyčiais, pavyzdžiui, atsiskleidimu šeimos nariams, draugams bei bendradarbiams, aprangos įpročių ir manierų koregavimu, asmens tapatybės dokumentų pakeitimu ir kitų teisinių procedūrų išpildymu pagal nacionalinių teisės aktų keliamus reikalavimus. Lyties pakeitimo proceso trukmė yra individuali ir gali trukti nuo keleto metų iki kelių dešimtmečių. Europos Sąjungos teisėje diskriminacija dėl asmens atliekamos ar ketinamos atlikti lyties pakeitimo procedūros yra laikoma diskriminacija lyties pagrindu.
Apibūdintina kaip ženklų ir simbolių visuma, apimanti individualias lytinės tapatybės raiškos priemones ir aplinkinių sugebėjimą šiuos ženklus ir simbolius atpažinti. Kiekvieno asmens lyties raiška yra itin individuali bei glaudžiai susijusi su šio asmens lytine tapatybe. Kita vertus, dviejų tą pačią lytinę tapatybę turinčių asmenų lyties raiška gali būti itin skirtinga. Dėl savo individualumo lyties raiška ir su ja susiję simboliai bei ženklai neturėtų būti ribojami dichotominių „moteriškumo“ ir „vyriškumo“ kategorijų.
Apibūdina unikalų kiekvieno asmens lyties pajautimą bei su tuo susijusį savęs (ne)priskyrimą konkrečiai lyčiai. Lytinė tapatybė formuojasi bei kinta biologinės lyties, socialinės lyties ir lytinės raiškos patirčių pagrindu. Lytinės tapatybės pajautimas tam tikrais atvejais turi įtakos asmens santykiui su savo kūnu bei fizine išvaizda. Dėl šios priežasties gali būti atliekamos tam tikros fizinės išvaizdos koregavimo procedūros, potencialiai apimančios ir medicinines bei chirurgines procedūras (pavyzdžiui, transseksualiam asmeniui atliekama lyties keitimo operacija).
Nuolatinis emocinis, romantinis, seksualinis ar jausminis potraukis kitiems asmenims. Seksualinės orientacijos skalė svyruoja nuo išimtinio heteroseksualumo iki išimtinio homoseksualumo ir apima įvairias biseksualumo formas.
Apibūdina asmenis, kurie retkarčiais dėl tam tikrų priežasčių rengiasi ir elgiasi kaip priešingos lyties atstovai. Istoriškai ši sąvoka buvo taikoma asmenims, patiriantiems su persirenginėjimu susijusį seksualinį pasitenkinimą. Kita vertus, persirenginėjimo motyvai nebūtinai yra susiję su seksualinio pobūdžio implikacijomis. Pavyzdžiui, vyrai, įkūnijantys šaržuotą moteriškos lyties personažą LGBT kultūros kontekste, yra vadinami „drag karalienėmis“ (angl. „drag queens“). Persirenginėjimo praktikos dažniausiai nėra transvestito lytinę tapatybę lemiantis elementas, todėl „transvestizmo“ sąvoka jokiu būdu negali būti vartojama translyčių ar transseksualių asmenų patirtims apibūdinti.
sSiuo terminu įvardijami asmenys, kurie jaučia seksualinę ir (ar) emocinę trauką visų seksualinių orientacijų ir lytinių tapatybių žmonėms.
Šis etapas susideda iš asmeninių, medicininių ir teisinių veiksmų visumos: atsiskleidimo šeimos nariams, draugams ir kolegoms; pasirinkto vardo ir įvardžio vartojimo; teisinio lytinės tapatybės proceso inicijavimo; hormonų terapijos; lyties pakeitimo operacijos (ne visada). Konkretūs pereinamojo etapo veiksmai priklauso nuo pačio individo.
Tai akademinis terminas, kuriuo įvardijami asmenys, kurie nėra heteroseksualūs ir cislyčiai. Šis terminas gali būti naudojamas žmonių tapatybei įvardyti, tuo pat metu kvestionuojant heteronormatyvumą ir lyčių binariškumą. Praeityje šis žodis reiškė keistumą, iškrypimą, kitoniškumą, tad iki šiol turi neigiamų konotacijų. Vis dėlto, kai kurie LGBT bendruomenės atstovai šį terminą vartoja su pasididžiavimu.
Socialinis konstruktas, priskiriantis vyrams ir moterims tam tikrus socialinius vaidmenis bei formuojantis su lytimi susijusias normas. Pažymėtina, jog vyrams ir moterims būdingi socialiniai vaidmenys nėra pastovūs ir kinta atsižvelgiant į istorines, socialines, kultūrines ir klasines ypatybes.
Yra asmuo, kurio lytinė tapatybė priklauso tarp „moters“ ir „vyro“ kategorijų esančiam lyčių spektrui. Šie asmenys savo lytinę tapatybę konstruoja derindami su įvairiomis lytimis sieti- nus aspektus ir dažniausiai nesiekia atlikti pilnos lyties keitimo procedūros. Tai reiškia, jog ne visi translyčiai asmenys yra transseksualūs. Norėdami atspindėti savo lytinės tapatybės unikalumą, translyčiai asmenys vietoj įvardžio „jis“ ar „ji“ vienaskaitos trečiajam asmeniui apibūdinti kartais var- toja įvardį „jie“ arba kitą gramatinę konstrukciją (pavyzdžiui, anglų kalboje vartojami įvardžiai „ze“, „xe“ „ou“ ir pan.). Kai kuriuose kultūriniuose ir lingvistiniuose kontekstuose sąvoka „translytis“ vartotina skėtinės sąvokos „trans“ reikšme.
Yra asmuo, kuris tapatinasi su priešinga dvinarės lyčių sistemos reprezentuojama lytimi ir siekia, tapatindamasis su šia lytimi, gyventi nuolatos. Transseksualūs asmenys jaučiasi „įkalinti svetimame kūne“ ir siekia modifikuoti pirminius bei antrinius biologinės lyties požymius, kad šie taptų kuo panašesni į priešingai lyčiai būdingas charakteristikas. Transseksualūs asmenys pageidauja atlikti lyties keitimo procedūrą, kuri dažniausiai apima hormonų terapiją bei lyties pakeitimo operaciją.
Būdami LGBTI asmeniu jūs užaugate visuomenėje, kurioje vis dar egzistuoja daugybė neigiamų požiūrių, numanomų ir aiškių išankstinių nusistatymų bei stereotipų. Galite šiuos nusistatymus pritaikyti sau nevalingai, nesąmoningai. Tai gali baigtis žema saviverte ir kartais neapykanta sau. Pavyzdžiui, žmonės neigia savo orientaciją arba elgiasi homofobiškai, kad nebūtų „išaiškinti”.
Kas yra įvardžiai ir kodėl jie svarbūs?
Įvardžiai („aš“, „ji“, „jis“, „mes“, „jie“ ir kt.) yra lietuvių kalbos dalis. Jie naudojami norint pakeisti vardą ar daiktavardį (žodį asmeniui, vietai, daiktui ar idėjai), norint ką nors identifikuoti ar nurodyti.
Įvardžiai yra svarbūs, nes jie yra pagrindinis būdas pripažinti kieno nors lytinę tapatybę ir lyties raišką. Įvardis yra būdas bendrauti su pasauliu.
Jei nežinote žmogaus įvardžių, geriausia būtų jų pagarbiai paklausti. Tai itin svarbu internetiniame kontekste, kur turėtumėte du kartus pagalvoti apie tai, ką rašote. Teisingų įvardžių vartojimas yra vienas iš elementariausių būdų parodyti pagarbą žmogaus lytinei tapatybei.
Šeima yra socialinis vienetas, kurį sudaro grupė asmenų, susietų vienas su kitu santuokos, giminystės ar artimumo ryšiais. Šeimos struktūros yra tokios pat įvairios, kaip ir jas sudarantys žmonės: vienišas tėvas ar motina, tėvas ir motina, dvi motinos, du tėvai, bendra tėvystė ir t. t.
LGBTI tėvystė arba tos pačios lyties asmenų tėvystė reiškia LGBTI asmenis, auginančius vieną ar daugiau vaikų. Tai apima vaikus, auginamus tos pačios lyties porų, vaikus, kuriuos augina vienišas LGBTI tėvas ar motina, vaikus, auginamus LGBTI asmenų bendros tėvystės partnerystėse, ir vaikus, auginamus priešingos lyties poros, kur bent vienas partneris yra LGBTI.
Teisinis šių šeimų pripažinimas vis dar yra neišspręstas klausimas daugelyje šalių. Šių šeimų realybė vis dar nėra teisiškai saugoma, todėl jos neturi tokių pačių teisių kaip kiti piliečiai. Pirmenybė turėtų būti teikiama nepilnamečių apsaugai, tiek LGBTI šeimose, tiek šeimose su vienu iš tėvų, kad ir kokia būtų jų kilmė: iš dabartinių ir ankstesnių santykių, gimusių pagalbinio apvaisinimo metodais, įvaikintų ar globojamų ir pan.
Daugelio LGBTI šeimų mobilumo galimybės, susijusios tiek su darbu, tiek su laisvalaikiu, yra sumažintos, nes nors jos yra pripažintos savo gimtojoje šalyje, jos nepripažįstamos daugelyje kitų. Vaikų auginimo teisės nepripažįstamos moterų poroms tokioms pačioms sąlygoms kaip heteroseksualioms poroms tokiose šalyse kaip Ispanija, taip pat jos negali naudotis nacionalinės sveikatos tarnybos pagalbinio apvaisinimo metodais. Be to, tarptautinis įvaikinimas neleidžiamas tos pačios lyties poroms, o daugelyje Europos šalių surogacija yra neteisėta arba nereglamentuota.
Tokių šeimų teisėms ginti reikalingi įstatymai.
Daugelyje visuomenės sričių heteroseksuali šeima, susidedanti iš tėvo, motinos ir vaikų, vis dar pateikiama kaip vienintelis modelis, neatsižvelgiant į tai, kad šiandieninė šeimų realybė yra daug įvairesnė. Tokiomis aplinkybėmis LGBTI šeimos paprastai lieka nematomos ir nežinomos.
Visuomenė tęsė šeimos institucijos pertvarkymo procesą, taip pat svarstė su ja susijusius seksualinės orientacijos ir lyčių santykių klausimus, tokius kaip skyrybos, įvaikinimas, pagalbinio apvaisinimo metodai, de facto poros ir tos pačios lyties santuokų legalizavimas daugelyje Europos Sąjungos šalių.
Nepaisant visų šių pokyčių ir didžiulės namų ūkių įvairovės daugeliu atvejų šis modelis vis dar vaizduojamas kaip „vienintelis“. Jei kitos visuomenėje egzistuojančios alternatyvos tampa matomos, jos rodomos kaip žemesnės ar antraeilės tam, ką kai kurie vadina „natūralia šeima“.
Vis dėlto vienišų tėvų, įvaikintos, įvairiatautės, tos pačios lyties tėvų, ir kitokios šeimos yra tokios pačios kaip heteroseksualios šeimos, todėl jos turi būti vienodai matomos ir turėti tas pačias teises.
Reagavimas į transfobiją internete
Turinio įspėjimas: šiame straipsnyje naudojama transfobinė kalba
Translyčių žmonių bendruomenė yra viena pažeidžiamiausių LGBTI bendruomenės grupių. Daugelio tyrimų duomenimis, translyčiai žmonės susiduria su daugiau diskriminacijos, grasinimų ir netgi smurto, palyginus su cislytėmis lesbietėmis, gėjais ir biseksualiais žmonėmis. Pavyzdžiui, PTA LGBTI tyrimas (2013 m.) rodo, kad per penkerius metus prieš apklausą 26 procentai visų LGBTI apklausos respondentų buvo užpulti ar jiems buvo grasinta smurtu namuose ar kitur, ir šis skaičius išaugo iki 35 procentų tarp visų translyčių respondentų
Didelis netolerancijos lygis translyčiams žmonėms taip pat egzistuoja internetinėje erdvėje.
Štai keletas patarimų, kaip reaguoti susidūrus su transfobija internete:
1. Visų pirma, atsiminkite, kad kai internete susiduriate su transfobija, neprivalote reaguoti. Visada pirmiausia atkreipkite dėmesį į savo psichologinę savijautą ir tik tada pagalvokite, ar galite sureaguoti.
2. Visada gera mintis apie tai pranešti. Priklausomai nuo atvejo, galite pranešti apie tai internetinei platformai ir (ar) valdžios institucijoms. Daugiau informacijos rasite šios svetainės skiltyje „Kur pranešti“. Pranešimas gali turėti daug privalumų, tokių kaip neapykantos turinio pašalinimas iš interneto, žinutės išsiuntimas transfobiškam asmeniui, pranešant, kad jo veiksmai nėra priimtini, ir parodymas naudojamai platformai bei valdžios institucijoms, kad transfobija yra plačiai paplitusi problema, reikalaujanti veiksmų iš jų pusės.
3. Jei įsitraukėte į ginčus su transfobišku žmogumi ar žmonėmis, ieškokite nacionalinių ar tarptautinių šaltinių, kurie pagrįstų jūsų argumentus. Galite naudoti kai kuriuos iš šioje svetainėje rekomenduojamų šaltinių.
4. Translytės moterys nekelia grėsmės kitoms moterims. Kartais transfobiški žmonės pasitelkia argumentą, kad translytės moterys yra tik „užsimaskavę vyrai“, siekiantys užimti moterų erdves. Šiuo argumentu siekiama tik pasėti baimę tarp cislyčių moterų ir sukurti kliūtis translytėms moterims patekti į moterų erdves. Pabrėžkite, kad šis argumentas pagrįstas ne faktais, o spekuliacijomis.
5. Translytės moterys neturi vyrų privilegijų. Kai kurie žmonės teigia, kad translytės moterys nėra tikros moterys, nes jos turi vyrų privilegijas ir nekenčia nuo seksizmo. Priminkite, kad translytės moterys kenčia nuo seksizmo tiek pat, kiek ir cislytės moterys ar net daugiau. Nebaltaodės translytės moterys yra dar labiau pažeidžiamos agresijos.
6. Buvimas vyru ar moterimi nėra vien biologija. Labai dažnai transfobiškai nusiteikę žmonės naudoja biologiją kaip argumentą, teigdami, kad translytės moterys nėra tikros moterys ir translyčiai vyrai nėra tikri vyrai. Žmogaus lytinė tapatybė neturi nieko bendra su šio žmogaus biologija. Turime pabrėžti, kad moterys kenčia nuo priespaudos ne todėl, kad turi moteriškus lytinius organus, o todėl, kad socialiai jos matomos kaip moterys. Translytės moterys taip pat matomos kaip moterys, taigi jos patiria tokią pat priespaudą.
7. Yra daugiau lytinių tapatybių nei vyriška ir moteriška. Ne visi save identifikuoja kaip vyrą ar moterį. Lytis yra spektras, kuris peržengia šios binarinės sistemos ribas. Jei kas nors teigia, kad yra tik dvi lytinės tapatybės, nes yra tik dvi biologinės lytys, priminkite jiems, kad lytinė tapatybė nesusijusi su anatomija; ir net kalbant apie biologinę lytį yra daugybė interseksualumo variantų, kurie peržengia vyro ir moters binarinės sistemos ribas.
8. Parodykite, kad transfobija sukelia realias pasekmes. Normalizavus transfobinę neapykantos kalbą internete normalizuojami ir kiti transfobiniai veiksmai. Dalykitės statistika, rodančia aukštą diskriminacijos ir neapykanta motyvuotų veiksmų prieš translyčius žmones lygį, pavyzdžiui, PTA LGBT apklausos rezultatais. Translyčiai žmonės ir ypač translytės moterys patiria labai aukštą smurto lygį, įskaitant seksualinį smurtą ir netgi žmogžudystę būtent todėl, kad yra moterys, gyvenančios seksistinėje ir transfobinėje aplinkoje.
9. Jei susiduriate su transfobija iš LGB žmonių, priminkite jiems, kad daugelis LGBTI judėjimo herojų buvo translytės moterys. Pavyzdžiui, dabar turime „Pride“ eitynes dėka drąsių nebaltaodžių translyčių moterų, tokių kaip Martia P. Johnson ir Silvia Rivera, kurios buvo pagrindinės figūros „Stonewall“ riaušėse. Translytės moterys visuomet buvo vienos iš garsiausių ir ryžtingiausių balsų, kovojančių už LGBTI lygybę, ir nusipelno mūsų pagarbos ir dėkingumo.
10. Kai žmonės dalijasi straipsniais su transfobine informacija, patikrinkite šaltinių patikimumą. Kartais transfobai net sukuria netikras naujienas, vaizduojančias translyčius žmones ir ypač translytes moteris kaip „blogus“ ir „grobuoniškus“ žmones. Parodykite, kad jų šaltiniai nėra patikimi.
11. Mokslas yra jūsų pusėje. 2018 metais Pasaulio sveikatos organizacija iš psichinių sutrikimų sąrašo išbraukė visas su translytiškumu susijusias tapatybes ir buvimas translyčiu nebelaikoma psichinės sveikatos problema.
12. Žinokite apie translytiškumą atmetantį radikalų feminizmą. Šis reiškinys atsirado 1970-aisiais Jungtinėse Valstijose, kai dalis feministinio judėjimo teigė, kad translytiškumas yra feminizmo „Trojos arklys“, kur vyrai „apsimeta“ moterimis ir „užima“ moterų erdves. Deja, translytiškumą atmetantis radikalus feminizmas labai aktyviai veikia kai kuriose socialinių medijų platformose, tokiose kaip „Twitter“, ir skleidžia transfobinę informaciją. Jei susidurtumėte su bet kokiu jų transfobiniu turiniu, nedvejodami praneškite apie tai. Atminkite, kad jie gali būti labai gerai organizuoti ir jei įsitraukiate į ginčus su vienu iš jų, gali prisijungti ir daugelis kitų, o diskusija taps agresyvi.
13. Feminizmas yra jūsų pusėje. Nors yra tokių reiškinių kaip radikalus feminizmas, atminkite, kad feminizmas yra jūsų pusėje. Nuo 1990-ųjų yra susiklostę nemažai sąjungų tarp feministų ir LGBTI aktyvistų, ypač translyčių žmonių, kurios išsivystė į vadinamąjį transfeminizmą. Tai feminizmas, kuriame esama vietos visoms moterims. Feminizmas, kuris sugeba matyti įvairovę kaip turtą, todėl daugiskaita kalba apie „moteris“, kad pripažintų, jog nėra vieno būdo būti moterimi. Į intersekcionalų feminizmą įeina visos moterys: lesbietės, biseksualios, translytės moterys, nebaltaodės moterys, neįgalios moterys, įvairaus amžiaus ir etninės priklausomybės moterys ir t. t. Intersekcionalusis feminizmas sako: „Jei jūsų feminizmas nėra trans-įtraukus, tai nėra feminizmas.“
14. Priminkite savo oponentams, kad jie negali užkirsti kelio būti vyru ar moterimi. Nėra jokių būtinų sąlygų, kad galėtumėte tapatintis su tam tikra lytimi.
15. Tapatybė nėra pasirinkimas, tai kažkas, ką žmonės atranda augdami. Žmonės „nesirenka“ būti translyčiai. Kai kurie žmonės atranda savo tapatybę arba atsiskleidžia vėliau dėl savo gyvenimo aplinkybių, pavyzdžiui, priešiškos aplinkos.
LGBTI klausimai yra gero išsilavinimo dalis
LGBTI bendruomenė neretai nepagrįstai kaltinama norinti „indoktrinuoti“ mokinius, nes nemažai LGBTI teisių organizacijų teikia LGBTI įvairovės švietimą mokyklose. Tačiau įvairovė nėra ideologija, tai realybė, apie kurią mokiniai turi žinoti, kad galėtų tapti kritiškai suvokiančiais pasaulį, kuriame gyvena, piliečiais. Turėtume mokyti mokinius tokių vertybių kaip tolerancija, pagarba, mokymasis iš kitokių žmonių patirčių ir žmonių įvairovės pažinimas, kad vaikai užaugtų gerbdami ir suprasdami skirtingas visuomenės grupes, sudarančias šiuolaikinę visuomenę.
Įvairovės švietimu nesiekiama kuo nors „įtikinti“. Negalima slopinti mokinių seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos.
Vykdydami įvairovės švietimą, mes padedame didinti sąmoningumą apie žmonių įvairovę. Tai leidžia sukurti saugias erdves, kuriose jauni LGBTI žmonės galėtų save parodyti tokius, kokie jie yra, nebijodami atstūmimo, priekabiavimo ar diskriminacijos. Užuot juos nutildžius, švietimo srityje turėtų būti siekiama didinti sąmoningumą ir teikti mokslinę informaciją apie seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės įvairovę. Iš tiesų, remiantis „FELGBTI“ tyrimu, Ispanijoje daugiau nei pusė jaunų LGBTI žmonių patiria patyčias mokykloje dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės ir iš patyrusiųjų patyčias daugiau nei pusė yra galvoję apie savižudybę.
LGBTI bendruomenės eitynės yra daugiau nei „tik vakarėlis“
LGBTI bendruomenės eitynės gimė ne tik tam, kad žmonės švęstų buvimą LGBTI, bet tam, kad pareikalautų teisės laisvai gyventi išreikšdami savo seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę be persekiojimo ar diskriminacijos. Tarptautinės LGBTI teisių organizacijos „ILGA“ duomenimis, 2018 metais pasaulyje vis dar buvo 72 šalys, kuriose priklausymas LGBTI bendruomenei vis dar buvo baudžiamas įkalinimo ar mirties bausmėmis.
LGBTI bendruomenės eitynės gali būti smagus įvykis, tačiau tai taip pat yra žmogaus teisių demonstracija: ji įgalina LGBTI žmones reikalauti teisių ir laisvių, kurių jiems neleidžiama turėti, bei naudotis viešąja erdve, kurioje jie dažnai yra atstumiami. Matomumas yra būtinas, nes tai, kas neįvardinta, neegzistuoja. Tai diena, kai LGBTI bendruomenė gina savo orumą ir siunčia žinią visiems tiems LGBTI bendruomenės nariams, kurie dalyvauti negali: „Jūsų situacijoje yra daug mūsų ir mes esame su jumis“.
Visi turi teisę būti tuo, kuo yra
Lytinė tapatybė yra kiekvieno žmogaus suvokimas apie savo lytį. Ji gali sutapti arba nesutapti su biologinėmis savybėmis, su kuriomis gimstama. Translyčių asmenų lytinė tapatybė skiriasi nuo lyties, priskirtos gimus. Deja, daugelis translyčių žmonių negyvena priimančioje aplinkoje ir jų lytinė tapatybė nėra gerbiama.
Kai kurie translyčiai žmonės negali gyventi pagal savo lytinę tapatybę dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, bijodami atstūmimo ar gyvendami priešiškoje aplinkoje. Kiti tai atranda gyvenimo eigoje. Socialinis spaudimas yra toks stiprus, kad kartais net translyčiai žmonės nežino, kaip apibrėžti tai, kaip jie jaučiasi. Kai translyčiai žmonės nusprendžia pradėti perėjimo procesą, jie turi susidoroti su visos savo aplinkos keliamais iššūkiais, įskaitant artimuosius. Tai – daug drąsos reikalaujantis sprendimas ir, atsižvelgiant į priėmimo trūkumą visuomenėje, gali lemti daug neigiamų pokyčių nuo darbo praradimo iki lūžio santykiuose su šeima ir draugais.
Iš tiesų, Europos Parlamentas neseniai priėmė rezoliuciją, raginančią valstybes nares į savo įstatymus įtraukti teisinį lytinės tapatybės pripažinimą remiantis asmeniniu sprendimu, tai yra, kad žmonių lytinė tapatybė turėtų būti gerbiama remiantis jų pačių savęs suvokimu.
LGBTI tapatybių depatologizacija
LGBTI žmonių patologizacija yra daugelio žmogaus teisių pažeidimų, stereotipų ir stigmatizacijos, su kuriais susiduria LGBTI bendruomenė, priežasčių. 1990 metais Pasaulio sveikatos organizacija nustojo homoseksualumą apibrėžti kaip psichinį sutrikimą. Be to, 2018 metais iš psichinės sveikatos sutrikimų sąrašo buvo išbrauktas translytiškumas. Tai reiškia, kad, remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, jokios LGBTI tapatybės nėra laikomos psichinės sveikatos sutrikimais. Seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė yra ne patologija, o dalis to, kas esame.